Socialiniai kyšiai ar palankumas? Neryški riba santykiuose

Korupcija dažnai apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas valdžia siekiant asmeninės naudos, kuri taip pat gali atsirasti dėl socialinės dinamikos, pavyzdžiui, nepotizmo (Jancsics, 2019). Korupcija dažnai skirstoma į didžiąją ir smulkiąją (pavyzdžiui, Jain, 2001; Jancsics, 2019; Rose-Ackerman, 1999, 2018). Didžioji korupcija susijusi su aukštomis pareigomis ir didele nauda, o smulkioji korupcija pasireiškia mažesniu mastu ir yra įsišaknijusi kasdienėje veikloje ir tarpasmeniniuose santykiuose (Jain, 2001). Terminas „smulkioji“ nesumenkina korupcijos poveikio; veikiau pabrėžia masto skirtumą tarp mikro sąveikų ir didelio masto korupcijos (Rose-Ackerman, 2018). Iš tikrųjų smulkiosios korupcijos bendras poveikis gali neigiamai paveikti tiek organizacijos, tiek visuomenės gerovę, moralę, pasitikėjimą ir ekonominį vystymąsi. Jain (2001) pažymi, kad smulkioji korupcija dažnai perauga nuo nedidelės naudos iki didesnių išmokų.

Smulkioji korupcija dažnai susijusi su piktnaudžiavimu valdžia kasdieniuose santykiuose. Dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai – sveikatos priežiūros specialistai priima nedidelius kyšius ar paslaugas mainais už tai, kad, paciento nuomone, pagreitintų paslaugos prieinamumą, pagerintų jos kokybę ar sumažintų jos kainą (Graycar, 2015; Praspaliauskienė, 2016). Paradoksalu, bet kyšius imantys sveikatos priežiūros specialistai gali neturėti gebėjimų pasiekti laukiamų rezultatų, nors kyšius siūlantys asmenys gali manyti kitaip.

Remiantis smulkiosios korupcijos, kaip specifinio santykio tarp šalių, samprata (Jancsics, 2019), tokie santykiai organizacijos gyvenime gali būti skirstomi į tris pagrindines formas:

• apskaičiuotų mainų,
• socialinių kyšių ir (arba) palankumo ir
• neetiško elgesio.

Smulkioji korupcija gali būti suprantama kaip apskaičiuoti šalių mainai, kuriems būdingi neasmeniški, sandoriais grindžiami santykiai, kai abi šalys siekia gauti kuo didesnę naudą. Jancsics (2019) pabrėžia, kad būdingas šios korupcijos formos bruožas yra glaudžių socialinių ryšių tarp šalių nebuvimas. Ši smulkiosios korupcijos forma yra instrumentinė ir turi ekonominį motyvą. Ji pasireiškia tada, kai asmenys apskaičiuoja, kad potenciali nauda yra didesnė už dalyvavimo neteisėtoje veikloje riziką. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas gali priimti nedidelį kyšį už tai, kad pacientui būtų suteikta pirmenybė, nes mano, kad tiesioginis atlygis yra didesnis už galimos bausmės riziką. Kiti pavyzdžiai iš sveikatos priežiūros sektoriaus gali būti mokėjimas už eilių išvengimą ir kyšių siūlymas už įsivaizduojamai geresnes paslaugas.

Pagrindinis apskaičiuotų mainų mechanizmas yra tas, kad sprendimų priėmimą lemia kaštų ir naudos analizė, kai asmenys pasveria galimą naudą ir galimas pasekmes. Castro et al. (2020) teigia, kad korupcija, į kurią žvelgiama kaip į apskaičiuotus mainus, apima naudingumo maksimizuotojus – tai ekonomikoje ir politikos moksluose paplitusi perspektyva į mainus, kuri daugiausia dėmesio skiria neteisėtų mainų transakciniam pobūdžiui. Smulkiąją korupciją sveikatos priežiūros organizacijose lemia tokie veiksniai kaip maži atlyginimai, silpnos kontrolės sistemos, maža aptikimo rizika, prastas valdymas ir lyderystė, neskaidrūs procesai ir paslaugų monopolizavimas (Jain, 2001; Castro et al., 2020).

Apskaičiuoti mainai laikomi neteisėtais veiksmais, už kuriuos turėtų būti baudžiama, tačiau bausmės griežtumas gali skirtis priklausomai nuo teisės aktų ir jų taikymo įvairiose socialinėse situacijose. Nors ši analitinė perspektyva paprastai nekreipia dėmesio į emocijas, PULSE projekte pabrėžiama emocinio požiūrio svarba aiškinant korumpuotą elgesį. Tokios emocijos, kaip pasitenkinimas ir pakylėtumas, kai įvyksta norimi mainai, taip pat baimė būti pagautam, susidurti su teisinėmis pasekmėmis ar sulaukti oficialių organizacinių bausmių, gali daryti didelę įtaką korupcijos praktikai. Be to, Jancsics (2019) pabrėžia, kad apskaičiuotuose mainuose svarbų vaidmenį atlieka godumas.

Smulkioji korupcija taip pat gali pasireikšti socialiniais kyšiais ar paslaugomis, kurios atsiranda tarp socialiai susijusių asmenų, pavyzdžiui, šeimos narių, draugų ar kolegų, kuriuos sieja pasitikėjimas ir lojalumas (You, 2018). Skirtingai nuo apskaičiuotų mainų, šią smulkiosios korupcijos formą lemia abipusiai socialiniai mainai, abipusė nauda ir dovanų teikimas (Graycar ir Jancsics, 2017). Nors materialinė nauda gali būti svarbi, dažnai didesnę reikšmę turi nematerialūs, emociniai motyvai – tokie kaip rūpestis, dėkingumas, prestižas, pasitikėjimas, garbė, pripažinimas ir atstūmimo baimė. Ši korupcijos forma yra susijusi su socialine sąveika tinkle ir įsipareigojimais, o ne su finansine nauda. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijos darbuotojas gali teikti pirmenybę kolegos šeimos nariui suteikdamas jam priėjimą prie medicininės procedūros mainais į palankų požiūrį per veiklos vertinimą; arba pacientas gali pasinaudoti artima draugyste su gydytoju, kad gautų pageidaujamą paslaugą. Sveikatos priežiūros organizacijose ir profesinėse bendruomenėse (pvz., gydytojų asociacijoje) smulkių paslaugų priėmimas gali tapti normalizuota, kultūriškai toleruojama praktika (Castro et al., 2020; Jancsics, 2019, 2024). Toks elgesys dažnai nepripažįstamas, institucionalizuotas, jį sunku kritikuoti ar pakeisti, nes naujiems profesijos ar organizacijos nariams socializacijos procese įteigiama, kad tokie santykiai yra priimtini ir tinkami (Ashforth ir Anand, 2003).

Tinkama socialinė sąveika skirtingai suvokiama įvairiuose socialiniuose kontekstuose ir visuomenėse, todėl riba tarp socialinio kyšio ir socialinio palankumo tampa neaiški. Viena vertus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip mandagūs poelgiai – padėkos už suteiktą pagalbą ženklai. Kita vertus, jie gali būti suvokiami kaip socialiniai kyšiai, peržengiantys etines ribas ir laikomi netinkamais bei korumpuotais. Pavyzdžiui, Kinijoje guanxi – socialiniai santykiai, skirti pasitikėjimui kurti, – turi ploną ribą tarp priimtinų ir nepriimtinų socialinių kyšių ir paslaugų (Nie ir Lämsä, 2015). Panašūs reiškiniai, tokie kaip blatas Rusijoje, vasta Artimuosiuose Rytuose ir senų pažįstamų (old boys, angl.) tinklai Vakarų visuomenėse, rodo, kaip kultūrinis kontekstas daro įtaką santykių normų suvokimui. Apskaičiuoti mainai visuotinai laikomi neteisėtais, o socialiniai kyšiai ir paslaugos vertinami pagal socialinės ir kultūrinės aplinkos normas (Torsello ir Venard, 2016). Nesuprantant kultūrinio konteksto, atskirti priimtinas ir nepriimtinas paslaugas gali būti sudėtinga. Torsello (2015, 2024) pažymi, kad socialinių kyšių ir paslaugų tyrimai dažnai atliekami remiantis antropologiniais ir etnografiniais tyrimais, tačiau vien reliatyvistinės perspektyvos nepakanka norint visapusiškai suprasti šią smulkiosios korupcijos formą.

Etinė perspektyva kvestionuoja reliatyvistinę poziciją vertinant smulkiosios korupcijos priimtinumą. Šiuo požiūriu smulkioji korupcija vertinama kaip neetiškas elgesys, pabrėžiant jos kaip etinės problemos, blogo ar pavojingo elgesio pobūdį. Ši perspektyva koncentruojasi į sprendimų priėmimą ir veiksmus santykiuose, kurie kelia pavojų etikos standartams. Šis požiūris, įsišaknijęs moralės filosofijoje, pabrėžia, kad korupciją galima apibrėžti a priori, remiantis sutartais etikos principais, nepriklausomai nuo situacijos ar konteksto (Castro ir kt., 2020). Pavyzdžiui, Argandoña (2005) teigia, kad korumpuotas elgesys pažeidžia pagrindinius etikos principus, tokius kaip sąžiningumas, integralumas, teisingumas ir atsakomybė.

Žvelgiant iš etikos perspektyvos, korupcija susijusi ne tik su finansine ar socialine dinamika; tai giliai neetiškas veiksmas, turintis neigiamų pasekmių. Tokios korupcijos pavyzdys sveikatos priežiūros sektoriuje – gydytojai, skiriantys nereikalingus konkretaus tiekėjo tyrimus mainais už jų dovanas ar kyšius. Taip pirmenybė teikiama asmeninei naudai, o ne paciento gerovei. Apibrėžti smulkiosios korupcijos vertinimo etinius principus gali būti sudėtinga, nes skirtingos moralės filosofijos siūlo skirtingus etiškumo kriterijus (Rose-Ackerman, 2018).

Daugelyje modelių, aiškinančių neetiškų sprendimų priėmimą organizacijose, akcentuojami „supuvę obuoliai“ (individualaus lygmens veiksniai, pvz., žemas moralinio išsivystymo lygmuo) ir „supuvusios statinės“ (sisteminės problemos, pvz., silpnos kontrolės sistemos) (Trevino ir Youngblood, 1990) kaip tokių sprendimų prielaidos. „Supuvę obuoliai“ – tai asmenys, kurių veiksmai nukrypsta nuo nusistovėjusių etikos normų ir įsitraukia į smulkiąją korupciją. Žvelgiant iš šios perspektyvos, sveikatos priežiūros specialistai, laikomi „supuvusiais obuoliais“, gali nepripažinti savo elgesio kaip neetiško. Jie gali jausti dėkingumą, jei mainus suvokia kaip dėkingumo išraišką ir tinkamą praktiką. Panašiai ir pacientai, siūlantys „dovanas“, gali jausti draugiškumą ar net pasididžiavimą dovanodami tai, ką laiko numanomai laukiama dovana.

Priešingai, „supuvusios statinės“ veiksnys paaiškina, kaip sisteminiai veiksniai, pavyzdžiui, organizacijos kultūra ir politika, lemia neetišką elgesį. Pavyzdžiui, ligoninės vadovai gali toleruoti smulkiąją korupciją dėl ribotų išteklių. Sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai, siūlantys arba priimantys kyšius, gali jausti kaltę ar gėdą, jei pripažįsta, kad pažeidžia etines ar teisines normas, kurios jiems svarbios. Jie taip pat gali jausti baimę, kad gali būti sugauti arba tiesiog įgyti blogą reputaciją. Žvelgiant iš „supuvusių statinių“ perspektyvos, neetiškas elgesys vertinamas kaip kenkimas pagrindiniams sveikatos priežiūros etikos principams, tokiems kaip teisingumas, pacientų gerovė ir profesinis sąžiningumas.

Šiame straipsnyje pasiūliau tris pagrindines smulkiosios korupcijos formas kasdieniuose organizacijos santykiuose: apskaičiuoti mainai, socialiniai kyšiai ir (arba) palankumas bei neetiškas elgesys. Šią kategorijų sistemą svarbu toliau tirti.  PULSE projekte pagrindinis dėmesys skiriamas etiniams ir emociniams korumpuoto elgesio aspektams, kuriuos reikia giliau ištirti.

Smulkiosios korupcijos priimtinumo ir etiškumo supratimas priklauso nuo jos formų vertinimo sistemos. Siekiant įveikti vienpusiško požiūrio apribojimus, smulkiosios korupcijos problemai spręsti reikia daugiadisciplininės perspektyvos. Praktiškai antikorupcinės iniciatyvos organizacijose turi būti planuojamos ir įgyvendinamos tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygmenimis, skatinamos stiprios lyderystės ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo. Be to, mano pasiūlytų formų sistema rodo, kad skirtingų smulkiosios korupcijos formų mechanizmai yra skirtingi, todėl kiekvienai iš jų reikia taikyti specialius tyrimo metodus. Platesnio masto iniciatyvos išlieka labai svarbios sprendžiant paplitusios smulkiosios korupcijos problemą, ypač tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra.

1. Ashforth, B. E., & Anand, V. (2003). The normalization of corruption in organizations. Research in organizational behavior, 25, 1-52.
2. Castro, A., Phillips, N., & Ansari, S. (2020). Corporate corruption: A review and an agenda for future research. Academy of Management Annals, 14(2), 935-968.
3. European Commission, Brussels (2022). Eurobarometer 97.2 (2022). GESIS, Cologne. ZA7887 Data file Version 1.0.0, https://doi.org/10.4232/1.14033.). Eurobarometer 97.2 (2022). GESIS, Cologne. ZA7887 Data file Version 1.0.0, https://doi.org/10.4232/1.14033.
4. Graycar, A. (2015). Corruption: Classification and analysis. Policy and Society, 34(2), 87-96.
5. Graycar, A., & Jancsics, D. (2017). Gift giving and corruption. International journal of public administration, 40(12), 1013-1023.
6. Jain, A. K. (2001). Corruption: A review. Journal of economic surveys, 15(1), 71-121.
7. Jancsics, D. (2019). Corruption as resource transfer: An interdisciplinary synthesis. Public Administration Review, 79(4), 523-537.
8. Jancsics, D. (2024). Organization and organizationality of corruption. Sociology Compass, 18(7), e13254.
9. Nie, D., & Lämsä, A-M. (2015). The leader–member exchange theory in the Chinese context and the ethical challenge of guanxi. Journal of Business Ethics, 128(4), 851-861.
10. Pakstaitis, L. (2019). Private sector corruption: realities, difficulties of comprehension, causes and perspectives. The Lithuanian approach. Crime, Law and Social Change, 72, 227-247.
11. Praspaliauskiene, R. (2016). Enveloped lives: Practicing health and care in Lithuania. Medical Anthropology Quarterly, 30(4), 582-598.
12. Rose-Ackerman, S. (1997). Corruption and development. Annual World Bank Conference on Development Economics 1997: 93-114.
13. Rose-Ackerman, S. (2018). Corruption & purity. Daedalus, 147(3), 98-110.
14. Stepurko, T., Pavlova, M., Gryga, I., Murauskiene, L., & Groot, W. (2015). Informal payments for health care services: the case of Lithuania, Poland and Ukraine. Journal of Eurasian Studies, 6(1), 46-58.
15. Torsello, D. (2015). Corruption as social exchange: the view from anthropology. In Debates of corruption and integrity: Perspectives from Europe and the US (pp. 159-183). London: Palgrave Macmillan UK.
16. Torsello, D. (2024). Petty corruption. In Elgar Encyclopedia of Corruption and Society (pp. 251-254). Edward Elgar Publishing.
17. Torsello, D., & Venard, B. (2016). The anthropology of corruption. Journal of management inquiry, 25(1), 34-54.
18. Trevino, L. K., & Youngblood, S. A. (1990). Bad apples in bad barrels: A causal analysis of ethical decision-making behavior. Journal of Applied psychology, 75(4), 378-385.
19. You, J. S. (2018). Trust and corruption. In Eric M. Uslaner (Ed.) The Oxford handbook of social and political trust (pp. 473-496). New York: Oxford University Press.