Kodėl smulkioji korupcija Suomijos sveikatos priežiūros sistemoje yra reta?

Įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Smulkiosios korupcijos Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje tyrimas: individualūs pasirinkimai, instituciniai modeliai ir antikorupcinė politika“ (PULSE, Nr. S‑MIP‑24‑25), viena projekto kryptis skirta Suomijos praktikai, padedančiai spręsti ir mažinti smulkiosios korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sektoriuje, identifikuoti.

Šiai temai aptarti buvo surengta diskusijų serija su sveikatos priežiūros specialistais ir profesinės etikos ekspertais, gerai susipažinusiais su Suomijos sveikatos priežiūros sistemos kontekstu. Siekiant užtikrinti visiems dalyviams pažadėtą visišką anonimiškumą, tekste jie žymimi raidiniais identifikatoriais (A, B ir kt.). Šio tinklaraščio įrašo pabaigoje pateikiama informacija apie kiekvienos diskusijos laiką ir dalyvių profesinę veiklą. Visi dalyviai turi ilgametę – nuo daugelio metų iki kelių dešimtmečių – profesinę patirtį sveikatos priežiūros sektoriuje. Be to, jų patirtis skirtinguose profesiniuose vaidmenyse prisidėjo prie visapusiškų ir niuansuotų šios problemos vertinimų formavimo.

Tyrimo tikslas

Remiantis projekto PULSE tikslais, šiame tinklaraščio įraše siekiama analizuoti ir gilinti supratimą apie šiuos klausimus:
– kodėl smulkioji korupcija Suomijos sveikatos priežiūros sistemoje yra reta, ypatingą dėmesį skiriant vertybėms, kurios formuoja sveikatos priežiūros specialistų mąstyseną ir elgesį; kokios moralinės emocijos siejamos su šiomis vertybėmis.

Diskusijų su sveikatos priežiūros specialistais ir profesinės etikos ekspertais metu išryškėjo nuoseklus požiūris: santykinai menkas smulkiosios korupcijos paplitimas Suomijos sveikatos priežiūros sistemoje negali būti paaiškintas vien tik konkrečiomis praktinėmis priemonėmis – tokiomis kaip skaidrios skaitmeninės sistemos, gerai funkcionuojantys pranešėjų kanalai, aiškios ir viešai prieinamos paslaugų kainodaros struktūros, skundų nagrinėjimo mechanizmai ar pacientų ombudsmeno sistema, nors visi šie aspektai ir yra reikšmingi. Priešingai, pašnekovai pabrėžė platesnę vertybių reikšmę – tiek sveikatos priežiūros srityje, tiek Suomijos visuomenėje apskritai – formuojant lūkesčius ir praktikas, kurios mažina smulkiosios korupcijos tikimybę.

Tai paskatino šiame tinklaraščio įraše aiškiau ir kryptingiau nagrinėti šią temą. Siekiant ją atskleisti, pasitelkiamos plačiai žinomos suomių patarlės, iliustruojančios aptariamą problematiką, kadangi jos perteikia moralines reikšmes ir kultūrinius įsitikinimus, vyraujančius bendruomenėje (Ferrari & Siqueira, 2023; Lakoff & Johnson, 2008). Toliau pateikiamos dvi patarlės gali būti laikomos svarbiais vertybiniais principais, išreiškiančiomis nuostatomis, kurios formuoja žmonių mąstyseną ir elgesį Suomijoje:

– „Sąžiningumas atneša ilgalaikį atlygį“
– „Kiekvienas gauna tai, ko nusipelnė“

Patarlės gali būti suprantamos kaip kultūriškai įsišaknijusios, metaforinės išraiškos, kurios ne tik atspindi, bet ir formuoja bendrus supratimus apie tai, kas tam tikroje visuomenėje laikoma tinkama, teisinga ar klaidinga. Kaip teigia Helkama (2018), tokios išraiškos perteikia, atkuria ir sustiprina kultūriškai pagrįstas moralines reikšmes, taip prisidėdamos prie individo tapatybės ir moralinio samprotavimo formavimosi. Panašiai Lakoff ir Johnson (2008) pabrėžia, kad metaforos nėra vien kalbinės priemonės – jos yra esminės tam, kaip žmonės supranta ir interpretuoja pasaulį. Šiuo požiūriu patarlės gali būti laikomos kultūrinio–kognityvinio pagrindo dalimi, per kurį konstruojama ir palaikoma socialinė tikrovė, įskaitant moralinio tinkamumo, pareigos ir teisingumo sampratas.

Šiame tinklaraštyje nagrinėjamas klausimas yra aktualus, nes turimi duomenys rodo, kad korupcinis elgesys Suomijoje yra palyginti retas, o su korupcija kasdieniame gyvenime suomiai susiduria itin retai (antikorupcinės pastangos; korupcija Suomijoje). Tai atsispindi ir „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse (2025 m.), kuriame Suomija užima antrąją vietą tarp mažiausiai korumpuotų šalių iš 182. Įdomu tai, kad nepaisant nuolatinių iššūkių Suomijos sveikatos priežiūros sektoriuje – tokių kaip mažėjantys finansiniai ištekliai ir struktūrinės reformos – smulkiosios korupcijos atvejų skaičius nepadidėjo, nors tokie veiksniai galėtų tapti galimais jos katalizatoriais. Be to, itin aukštas tarpasmeninio ir institucinio pasitikėjimo lygis Suomijoje – vienas didžiausių tarp EBPO šalių – sudaro pagrindą demokratinio valdymo ir viešųjų sveikatos priežiūros sistemų veikimui ir gali būti siejamas su santykinai mažu smulkiosios korupcijos paplitimu (OECD, 2021).

Vertybinį principą išreiškianti patarlė: „Sąžiningumas atneša ilgalaikį atlygį“

Viena žinomiausių Suomijos patarlių – „Rehellisyys maan perii“, dažnai verčiama kaip „Sąžiningumas atneša ilgalaikį atlygį“, – atspindi esminį suomių kultūrinį įsitikinimą, kuris šiame kontekste yra ypač reikšmingas. Ši patarlė perteikia tiesos sakymo ir skaidrumo svarbą tiek asmeniniame, tiek profesiniame elgesyje (Helkama & Portman, 2019). Joje užkoduota moralinė žinia, kad sąžiningas elgesys ilgainiui lemia teigiamas pasekmes – socialines, asmenines ar net materialines. Patarlė atspindi nuostatą, jog sąžiningumas Suomijoje laikomas ne tik moraline vertybe, bet ir pragmatišku keliu į sėkmę, kartu suponuojant lūkestį, kad individai elgsis atsakingai ir atskaitingai.

Apskritai sąžiningumas apima tokias vertybes kaip integralumas, atvirumas ir atskaitingumas, ir reiškia moralinių standartų laikymąsi bei įsipareigojimą tiesos sakymui savo veiksmuose ir tarpusavio sąveikose (OECD, 2021). Pavyzdžiui, respondentas F pabrėžė, kad sveikatos priežiūros specialistus saisto profesinė pareiga teikti kokybišką pagalbą vengiant abejotinų praktikų, ir kad ši pareiga turi būti nuosekliai įgyvendinama kasdienėje veikloje siekiant išlaikyti pacientų pasitikėjimą. Be to, F atkreipė dėmesį, jog kadangi sveikatos priežiūra Suomijoje didžiąja dalimi finansuojama iš mokesčių, visuomenėje egzistuoja platesnis lūkestis, kad sveikatos priežiūros specialistai laikysis šio visuomeninio pažado ir veiks patikimai bei sąžiningai.

Ši patarlė yra taip plačiai atpažįstama, kad galima teigti, jog beveik kiekvienas suomis jos išmoksta ir su ja susipažįsta dar vaikystėje. Tokiu būdu asmenys nuo ankstyvo amžiaus yra socializuojami laikytis šio principo, kurį vėliau linkę internalizuoti ir įgyvendinti praktikoje (Schwartz, 2012). Vadovaujantis Helkamos ir Portmano (2019) įžvalgomis, sąžiningumas nuosekliai vertinamas, pripažįstamas ir palaikomas nacionaliniame, individualiame ir elgesio lygmenyse. Jo visuotinis paplitimas Suomijos kultūroje atspindi giliai įsišaknijusį lūkestį, kad sąžiningumas veikia kaip esminis kasdienio gyvenimo orientyras, įskaitant ir profesinius kontekstus, tokius kaip sveikatos priežiūra. Šis sąžiningumo akcentavimas taip pat aiškiai atsispindėjo respondentų pasisakymuose (pvz., E ir F), kuriuose smulkioji korupcija sveikatos priežiūroje – ir visuomenėje apskritai – buvo įvardijama kaip etinė problema, apimanti sukčiavimą, profesinės etikos pažeidimus ir pasitikėjimo sulaužymą.

Kalbinti sveikatos priežiūros specialistai teigė, kad būtų itin nustebinti, jei pacientas ar jo šeimos narys bandytų pasiūlyti bet kokią smulkiosios korupcijos formą (C, E, F). Pavyzdžiui, respondentas E pažymėjo, kad net ir menkos neoficialios įmokos priėmimas sukeltų gilų gėdos jausmą, keltų grėsmę profesinei reputacijai ir vadinamajam profesionaliam „veidui“ (Goffman, 1955), taip pat galėtų lemti legitimumo ir teisinės teisės vykdyti profesinę veiklą praradimą. Respondentai pabrėžė, kad jiems net nekiltų mintis priimti tokį pasiūlymą, taip pat jie nesitiki, jog kas nors apskritai galėtų jį pateikti. Ši diskusija atskleidžia, kad Suomijoje sąžiningumas, net ir aktyvuotas hipotetinėje situacijoje, glaudžiai susiejamas su moraline gėdos emocija (Greenbaum et al., 2020; Haidt, 2003). Ji konstruojama kaip reakcija į suvokiamus visuotinai priimtų ir vertinamų moralinio elgesio normų pažeidimus, kartu veikdama kaip moralinis suvaržymas, atgrasantis nuo įsitraukimo į tokį elgesį.

Be to, respondentai E ir F pabrėžė, kad tiek kaip sveikatos priežiūros specialistams, tiek kaip žmonėms, sąžiningumas ir švari sąžinė yra esminiai savivertės pagrindai – tai asmeninės vertės ir orumo jausmas, kylantis iš elgesio, kuris atitinka svarbias moralines vertybes ir palaiko individo integralumą. Remiantis jų pasisakymais diskusijų metu, sąžiningas veikimas siejasi su elgesio būdais, galinčiais generuoti moralinio pasididžiavimo jausmą. Tai, savo ruožtu, gali stiprinti asmeninės vertės ir orumo pojūtį, taip sudarant prielaidas pozityviam etiško elgesio ciklui tarp sveikatos priežiūros specialistų.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo respondentai A ir C, egzistuoja ir tam tikra rizika, nes sveikatos priežiūros specialistai – ypač gydytojai – dažnai pasižymi stipriu tarpusavio lojalumu (Mascia, 2013), kuris gali apsunkinti kolegų nesąžiningo ar neetiško elgesio atskleidimą ar į jį įsikišimą. Vis dėlto jie pabrėžė, kad šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje numatyti kanalai ir mechanizmai, skirti užtikrinti, jog tokie atvejai būtų identifikuojami ir sprendžiami. Respondentai B, C ir D papildomai akcentavo, kad pažangios skaitmenizavimo sistemos, ypač, gali didinti skaidrumą tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir kitų veikėjų, nors jos ir yra tik viena iš kelių priemonių, padedančių stiprinti sąžiningumą ir atskaitingumą.

Vertybinį principą išreiškianti patarlė: „Gauni tai, ko nusipelnei“

Ši plačiai paplitusi patarlė – „Sitä saat mitä tilaat“, verčiama kaip „Gauni tai, ko nusipelnei“, – atspindi teisingumo ir sąžiningumo vertybes, suponuodama, kad žmonės galiausiai patiria savo veiksmų pasekmes – tiek kaip atlygį, tiek kaip bausmę – atsižvelgiant į jų elgesį. Ji perteikia Suomijoje plačiai paplitusią kultūrinę nuostatą, jog tai, kaip su asmenimis elgiamasi, ir kokių gyvenimo rezultatų jie sulaukia, yra grindžiama teisingumo, sąžiningumo ir atsakomybės principais. Ši patarlė taip pat implikuoja, kad tokios pasekmės nebūtinai pasireiškia iš karto, bet gali išryškėti laikui bėgant; pavyzdžiui, asmuo, kuris siekia asmeninės naudos išnaudodamas kitų darbą ar situaciją, gali gauti trumpalaikės naudos, tačiau ilgainiui tokie laimėjimai gali virsti nuostoliais, pranokstančiais pradinę naudą.

Kaip pažymi Airaksinenas (1987), nors sąžiningumo ir teisingumo sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, jas galima atskirti. Teisingumas siejamas su instituciniais susitarimais – tokiais kaip įstatymai, politika ir teisės – ir atsako į klausimą, koks yra teisingas principas ar taisyklė. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros politika, pagal kurią ištekliai paskirstomi remiantis medicininiais poreikiais, atspindi teisingumo principą. Tuo tarpu sąžiningumas susijęs su tuo, kaip žmonės suvokia ir patiria elgesį su jais, ir orientuojasi į tai, ar konkretus elgesys tam tikroje situacijoje laikomas tinkamu, teisingu ar pagrįstu. Pavyzdžiui, pacientas, kuris jaučiasi buvęs vienodai traktuojamas sveikatos priežiūros specialistų, patiria sąžiningumą.

Helkama ir Portmanas (2019) teigia, kad tokios vertybės kaip teisingumas ir sąžiningumas, nors funkcionuoja skirtingais lygmenimis, yra tarpusavyje susijusios ir kartu formuoja tiek institucijų, tiek individų elgesį Suomijoje. Atsižvelgdamas į tai, respondentas B pabrėžė etinių vertybių įtvirtinimo svarbą sveikatos priežiūros specialistų rengime – ne tik kaip studijų dalyko, bet ir per institucionalizuotas politikas bei praktikas visose mokymo įstaigose ir platesnėje sveikatos priežiūros sistemoje. Tai ne tik padeda užkirsti kelią smulkiajai korupcijai sveikatos priežiūros srityje, bet ir stiprina profesinį pasididžiavimą bei sudaro prielaidas patirti pasitenkinimą kasdieniame darbe.

Respondentai teisingumą ir sąžiningumą siejo su lygybės ir teisingo paskirstymo (angl. equity) principais sveikatos priežiūroje. Lygybė reiškia vienodą paslaugų teikimą visiems, tuo tarpu teisingas paskirstymas nusako išvengiamų ir nepagrįstų skirtumų nebuvimą, susijusį su prieiga prie paslaugų ir jų kokybe, užtikrinant, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal individualius poreikius (Pasaulio sveikatos organizacija, 2008). Respondentai E ir F pabrėžė, kad institucinės taisyklės ir organizaciniai sprendimai Suomijos sveikatos priežiūros sistemoje yra esminiai šių vertybių įgyvendinimui, o specialistams tenka atsakomybė jų laikytis.

Respondentas E pabrėžė Suomijos Visuomenės sveikatos įstatymą (Kansanterveyslaki 66/1972), galiojusį nuo 1972 iki 2022 m., kaip pamatinį dokumentą, formavusį tiek vertybinį Suomijos sveikatos priežiūros sistemos pagrindą, tiek jos organizacinę struktūrą. Šis įstatymas įpareigojo savivaldybes steigti prieinamus, nebrangius sveikatos centrus ir žymėjo poslinkį prevencinės sveikatos priežiūros link, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą ir mažinti sveikatos netolygumus. Nors po sveikatos priežiūros sistemos reformos šis įstatymas 2023 m. buvo pakeistas, jo esminės teisingumo ir sąžiningumo vertybės – orientuotos į vienodą pacientų ir visų pagalbos reikalingų asmenų traktavimą – išlieka įtvirtintos specialistų mąstysenoje ir kasdienėse praktikose.

Todėl teisingumo, sąžiningumo ir atsakomybės vertybės ir toliau formuoja profesinius idealus, ypač įsipareigojimą lygybei ir teisingam paskirstymui sveikatos priežiūroje. Kaip pažymėjo respondentai E ir F, tikimasi, kad visi asmenys – nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės ar kitų aplinkybių – gautų vienodą priežiūrą; šis principas nuosekliai įdiegtas sveikatos priežiūros specialistų profesinėje socializacijoje. Svarbi šio proceso dalis yra suvokimas – tiek paties specialisto, tiek kitų akimis – savęs kaip patikimo ir gerbiamo profesionalo, kuris laikosi profesinių ir bendrųjų pareigų bei nustatytų taisyklių.

Be to, respondentai C ir F pažymėjo, kad sveikatos priežiūros sistemoje egzistuoja viešosios ir organizacinės kontrolės bei skundų nagrinėjimo sistemos, skirtos spręsti korupcinio elgesio apraiškas kasdienėje veikloje, ir kad apskritai jomis pasitikima kaip veiksmingomis priemonėmis. Respondentas C pridūrė, jog šiais kanalais kolegos gali pranešti apie kylančius susirūpinimą keliančius atvejus. Respondentas F pabrėžė, kad sveikatos priežiūros specialistai gerai suvokia, jog smulkioji korupcija ar bet koks neetiškas elgesys greičiausiai bus atskleistas, o tai sukelia baimę ir nerimą dėl galimų sankcijų. Šios emocinės reakcijos, savo ruožtu, mažina jų polinkį įsitraukti į tokias praktikas.

Apskritai moksliniai tyrimai rodo, kad baimė būti atskleistam ir nubaustam veikia kaip atgrasanti priemonė nuo neetiško ir korupcinio elgesio (pvz., Kaptein, 2011; Paternoster, 2010). Todėl kaltė, kaip moralinė emocija, kartu su suvokta rizika būti demaskuotam pažeidus taisykles, dažnai atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant ir mažinant smulkiosios korupcijos apraiškas – ypač tuomet, kai kontrolės ir skundų nagrinėjimo sistemos yra matomos, patikimos ir veiksmingai funkcionuoja.

Baigiamosios pastabos
Šiame tinklaraščio įraše aptarta diskusija apibendrinama 1 lentelėje.

1 lentelė. Vertybiniai principai, su jais siejamos vertybės ir moralinės emocijos Suomijos sveikatos priežiūros kontekste

Vertybinis principas	Vertybės	Moralinės emocijos
Patarlė: „Sąžiningumas atneša ilgalaikį atlygį“	Integralumas, atvirumas, atskaitingumas	Moralinis pasididžiavimas, kai vertybių laikomasi; Gėda, kai vertybės yra pažeidžiamos
Patarlė: „Gauni tai, ko nusipelnei“	Teisingumas, sąžiningumas, atsakomybė	Pasididžiavimas ir moralinis pasitenkinimas, kai vertybių laikomasi; Kaltė, kai vertybės yra pažeidžiamos

Pagrindas: Aukštas tarpasmeninis ir institucinis pasitikėjimas Suomijoje

1 lentelėje pateikiamos pagrindinės su projekto PULSE tikslais susijusios idėjos, apjungiančios respondentų diskusijų įžvalgas ir mokslinės literatūros šaltinius. Apskritai šiame tinklaraščio įraše aptartos vertybės ir su jomis siejamos moralinės emocijos yra būdingos protestantiškos tradicijos paveiktai Suomijos visuomenei, kaip pabrėžia Helkama ir Portmanas (2019). Aukštas pasitikėjimo lygis Suomijoje – plačiai pripažįstamoje didelio pasitikėjimo visuomenėje – egzistuoja tiek tarpasmeniniame, tiek instituciniame lygmenyse (OECD, 2021; European Social Survey). Šios pasitikėjimo formos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir padeda palaikyti sveikatos priežiūros srityje aptariamų vertybių svarbą. Atitinkamai jos sudaro pagrindą veiksmingam sveikatos priežiūros institucijų funkcionavimui ir formuoja kasdienes socialines sąveikas.

Vis dėlto egzistuoja ir kitos su smulkiosios korupcijos problematika susijusios vertybės bei moralinės emocijos, kurios šiame tekste nebuvo aptartos. Pavyzdžiui, empatija – rūpestis pacientų gerove – ateityje verta išsamesnio nagrinėjimo, nes ji gali skatinti etišką elgesį, prioritetą teikiant kitų poreikiams, o ne savanaudiškiems interesams, ir taip mažinti smulkiosios korupcijos tikimybę. Tuo pačiu pernelyg stipri empatija konkrečiam pacientui gali kelti ir tam tikrų rizikų, pavyzdžiui, nesąžiningumo ar teisingo paslaugų prieinamumo pažeidimų, susijusių su lygiaverte prieiga prie sveikatos priežiūros.

Šioje vietoje svarbus konceptualus patikslinimas. Šiame tinklaraščio įraše vartojama moralinės emocijos sąvoka (žr., pvz., Greenbaum ir kt., 2020; Haidt, 2003), tačiau pats konceptas yra diskutuotinas. Ne visuomet aišku, ar konkrečią emociją galima laikyti iš tiesų moraline, net jei iš pirmo žvilgsnio ji tokia atrodo. Pavyzdžiui, gėda, apie kurią kalbama šiame tekste, gali būti suprantama kaip moralinė emocija, nes ji atspindi neigiamą savęs – savo moralinio charakterio ar elgesio – vertinimą. Tokiu atveju sveikatos priežiūros specialistai gali nerimauti, kad kiti juos suvoks kaip besielgiančius priešingai dorybingumo, teisingumo ir etiško elgesio standartams (Greenbaum ir kt., 2020). Tuo pat metu gėda ne visada yra susijusi su moralumu – kartais ji gali veikti kaip socialiai įsišaknijęs jausmas, kylantis, pavyzdžiui, dėl etiketo ar mandagaus elgesio normų nesilaikymo, o ne dėl moralinių principų pažeidimo.

Remiantis šiame tinklaraščio įraše pateikta analize, perspektyvi tolesnių tyrimų kryptis būtų vertybių ir su jomis siejamų moralinių emocijų, susijusių su smulkiosios korupcijos reiškiniu sveikatos priežiūros srityje, palyginimas tarp Suomijos – šio teksto analizės objekto – ir Lietuvos, kuri yra PULSE projekto empirinis kontekstas. Toks lyginamasis tyrimas galėtų atskleisti kultūrinius skirtumus, padedančius paaiškinti didesnį smulkiosios korupcijos, ypač neoficialių mokėjimų, paplitimą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje (Stepurko ir kt., 2015; Pakstaitis, 2019; „Transparency International“ duomenys), palyginti su itin ribotu jų mastu Suomijoje. Pavyzdžiui, Castro ir kt. (2019) bei Torsello (2024), nagrinėję korupcines praktikas už sveikatos priežiūros sektoriaus ribų, teigia, kad sudėtingiausios situacijos kyla tuomet, kai korupcinis elgesys tam tikroje srityje laikomas kultūriškai priimtinu. Todėl kultūrinės perspektyvos taikymas gali suteikti vertingų įžvalgų siekiant geriau suprasti ir spręsti smulkiosios korupcijos problemą sveikatos priežiūros srityje.

Galiausiai galima kelti klausimą, ar sveikatos priežiūros specialistai Suomijoje visada elgiasi vadovaudamiesi šiame tekste aptartais principais ir vertybėmis. Akivaizdu, kad taip būna ne visada ir ne visiems. Vis dėlto mano įsitikinimu, dauguma specialistų siekia veikti pagal šias vertybes ir dažniausiai taip ir elgiasi praktikoje. Vertybių ir faktinio elgesio skirtis yra seniai aptariama mokslinėje literatūroje ir turi gilias teorines tradicijas. Nors išsamesnė šio klausimo analizė neperžengia šio tinklaraščio įrašo ribų, svarbu pripažinti, kad tokia skirtis egzistuoja.

Literatūra

Airaksinen, T. (1987). Moraalifilosofia. Helsinki: WSOY.

Anti‑corruption efforts. Ministry of Justice in Finland. Retrieved from https://oikeusministerio.fi/en/anti-corruption-activities

Castro, A., Phillips, N., & Ansari, S. (2020). Corporate corruption: A review and an agenda for future research. Academy of Management Annals, 14(2), 935–968. https://doi.org/10.5465/annals.2017.0094

Corruption in Finland. Anticorruption.fi. Retrieved from
https://korruptiontorjunta.fi/en/corruption-in-finland

Corruption Perceptions Index 2025. Transparency International. Retrieved from
https://www.transparency.org/en/cpi/2025/index/fin

European Social Survey. Retrieved from
https://www.europeansocialsurvey.org

Ferrari, G. C., & Siqueira, M. (2023). Where there’s a proverb, there are many conceptual mappings. Crossroads: A Journal of English Studies, 43, 57–81.

Goffman, E. (1955). On face‑work: An analysis of ritual elements in social interaction. Psychiatry, 18(3), 213–231. https://doi.org/10.1080/00332747.1955.11023008

Greenbaum, R. L., Bonner, J. M., Gray, T. W., & Mawritz, M. B. (2020). Moral emotions: A review and research agenda for management scholarship. Journal of Organizational Behavior, 41(2), 95–114. https://doi.org/10.1002/job.2367

Haidt, J. (2003). The moral emotions. In R. J. Davidson, K. R. Scherer, & H. H. Goldsmith (Eds.), Handbook of affective sciences (pp. 852–870). Oxford University Press.

Helkama, K. (2018). Suomalainen identiteetti ja arvot: Sosiaalipsykologista historiaa. Psykologia, 53(4), 302–320.

Helkama, K., & Portman, A. (2019). Protestant roots of honesty and other Finnish values. In K. Sinnemäki, A. Portman, J. Tilli, & R. H. Nelson (Eds.), On the legacy of Lutheranism in Finland: Societal perspectives (pp. 81–98). Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura.

Kaptein, M. (2011). From inaction to external whistleblowing: The influence of fairness perceptions and moral binding on wrongdoing. Journal of Business Ethics, 98(3), 513–530. https://doi.org/10.1007/s10551-010-0591-5

Lakoff, G., & Johnson, M. (2008). Metaphors we live by. Chicago: University of Chicago Press.

Mascia, D., Cicchetti, A., & Damiani, G. (2013). “Us and Them”: A social network analysis of physicians’ professional networks and their attitudes toward evidence‑based medicine. BMC Health Services Research, 13, Article 429. https://doi.org/10.1186/1472-6963-13-429

OECD. (2021). Drivers of trust in public institutions in Finland. Paris: OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/52600c9e-en

Pakstaitis, L. (2019). Private sector corruption: Realities, difficulties of comprehension, causes and perspectives. The Lithuanian approach. Crime, Law and Social Change, 72, 227–247. https://doi.org/10.1007/s10611-019-09828-1

Paternoster, R. (2010). How much do we really know about criminal deterrence? Journal of Criminal Law and Criminology, 100(3), 765–824.

Schwartz, S. H. (2012). An overview of the Schwartz theory of basic values. Online Readings in Psychology and Culture, 2(1), Article 11. https://doi.org/10.9707/2307-0919.1116

Stepurko, T., Pavlova, M., Gryga, I., Murauskiene, L., & Groot, W. (2015). Informal payments for health care services: The case of Lithuania, Poland and Ukraine. Journal of Eurasian Studies, 6(1), 46–58. https://doi.org/10.1016/j.euras.2014.11.002

Torsello, D. (2024). Petty corruption. In L. de Sousa & S. Coroado (Eds.), Elgar encyclopedia of corruption and society (pp. 251–254). Cheltenham: Edward Elgar Publishing.

Transparency International. Bribery in healthcare sector in Lithuania is one of the highest in the European Union. Retrieved from

Bribery in healthcare sector in Lithuania is one of the highest in the European Union

World Health Organization. (2008). Closing the gap in a generation: Health equity through action on the social determinants of health. Geneva: World Health Organization. Retrieved from
https://www.who.int/publications/i/item/WHO-IER-CSDH-08.1

Respondentai

A. Atsakomybės ir etikos konsultantas (sveikatos priežiūros organizacijų etikos ekspertas), 2025 m. vasario 28 d.

B. Sveikatos mokslų tyrėjas (profesinės etikos sveikatos priežiūros srityje ekspertas), 2025 m. rugsėjo 24 d.

C. Šeimos gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas), 2025 m. lapkričio 7 d.

D. „Kanta“ paslaugų atstovas (sveikatos priežiūros sistemų veikimo ekspertas), 2025 m. gruodžio 8 d.

E. Gydytojas specialistas (sveikatos priežiūros specialistas), 2026 m. sausio 30 d.

F. Klinikinis slaugos specialistas (sveikatos priežiūros specialistas), 2026 m. kovo 10 d.